Kažkada kompiuteriai mokyklose buvo naudojami tik tam, kad vaikai galėtų gauti skaičiavimo, rašymo ar piešimo pagrindus. Dabar kai kuriose šalyse be jų neįsivaizduojama jokia pamoka, o tokie prietaisai kaip planšetės naudojami net ir įprastiems užrašams. Nors Lietuvą pasiekė ne visos tendencijos, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2000 metų kompiuterių skaičius vienam moksleiviui augo net 3 kartus. Pilnam visų klasių kompiuterizavimui trūksta lėšų ir pakankamai kvalifikuotų darbuotojų, tačiau situacija pamažu keičiasi. Naujos kartos pedagogai neslepia, kad kompiuteriai gali palengvinti tiek moksleivių, tiek jų darbą, tačiau visur turi būti nubrėžtos ribos. Kokią naudą vaikams gali atnešti šie įrenginiai?
Programavimo pagrindai
Ne paslaptis, kad viena svarbiausių ateities specialybių – programuotojas. Daugelis švietimo įstaigų pamažu prisitaiko prie besikeičiančių tendencijų ir naujų technologijų galimybių, todėl didelis dėmesys skiriamas informatikos pamokoms. Jos tampa nebe pasirenkamosios, o privalomos, sparčiai daugėja būrelių bei mokyklėlių, kuriose žinias šioje srityje gali gilinti visi norintieji.
Jeigu mašina sugedusi, jai padės 
Kaip pasakoja Volvo įsigijęs Dovydas, mašinos reikėjo darbams, nes dirbant aplinkos priežiūros srityje savarankišką darbą, dažnai prireikia tokių dalykų. „Reikia, būna, nusivežti ir savo įrankius, ir kartais statybinių medžiagų, jeigu nori savininkai, kad kokią malkinę pareklamuotum. Taip pat būna ir taip, kad žoliapjovę kokią turi vežtis. Aplinkos tvarkytojų darbas dabar labai reikalingas, bet turi turėt galimybes atsivežti savo įrankius, reikalingus darbui. Kitaip tu negali normaliai dirbti. Taigi, mašinos tam ir reikėjo. Pirkau Volvo, nes buvau girdėjęs, kad tai tiesiog neužmušama mašina. Tačiau nusipirkus ir pravažiavus porą šimtų kilometrų, pasimatė, kad rūksta juodi rūmai iš duslintuvo. Tada paaiškėjo, kad su ta mašina yra kažkokia problema, gal net reikės keisti autodalys“, – pasakoja vyras.
Visada tikimasi, kad buhalterinė apskaita bus vedama tinkamai – čia visada svarbu laikytis tam tikrų taisyklių ir tikslumo. Deja, savarankiškai tvarkant buhalteriją kartais klaidos yra tiesiog neišvengiamos, ir jos atsiranda dėl skubėjimo ar paprasčiausios žinių stokos. Jei buhalterinė apskaita yra vedama netinkamai, tokiu atveju gali grėsti nemalonumai. Kad taip nenutiktų, ir viskas būtų atliekama tinkamai, verta šią užduotį patikėti specialistams, ir tai galės garantuoti, kad viskas bus atliekama taip, kaip reikia.
Taigi, kartais automobiliu apklijavimas yra tai, kas numatyta kelių eismo taisyklėse. Tarkime, mašiną vairuoja dar tik besimokantis vairuotojas, neturintis vairavimo teisių. Ką jam daryti, kad viskas gyvenime būtų gerai? Važiuoti su lipduku „M“ raide. Kai išsilaikai teises, tuomet tampi „klevo lapu“, nes kurį laiką mašiną būna būtina riboti tokiu lipduku, ir galiausiai su ja važiuoti lėčiau negu visi kiti eismo dalyviai. Taip pat lipdukas privalomas, kada važiuoji su „šipuotomis“ padangomis. Tuomet tavo stabdymo greitis tampa iš tiesų greitas ir tenka stabdyti labai greitai, įnirtingai tam, kas važiuoja už nugaros. Jeigu važiuoja tėvai su kūdikiu, jie taip pat mėgsta užsidėti apie tai įspėjantį ženklą, nors realiai tai nedaro jokios įtakos niekam kelyje. Taip pat ir važiuojant su invalidu, dedamas specialus ženklas. Tačiau pastarasis suteikia lengvatų: kartais leidžia važiuoti tam tikra juosta, o kartais leidžia statytis automobilį tam tikroje vietoje.