Nedaug bendrovių užsiima tokia paslauga kaip kreditų refinansavimas, bet man kaip tik teko pabūti kailyje to žmogaus, kuriam šios paslaugos iš tiesų prireikė. Štai mano paskolos istorija.
Šeima sunkiai vertėsi
Lietuvoje vis dar yra daug tokių šeimų, kurios gyvena pagal tradicinį modelį. Tai yra, vyras uždirba pinigus, žmona graži. Mūsų šeimoje viskas būtent taip klostėsi, tačiau visi žinome, kad toks modelis daro ir savo žalingą poveikį. Gali nutikti taip, kad moteris nebūna visiškai laiminga, ji nuobodžiauja, norėtų kažko naujo, kažką įdomaus nuveikti, gali gailėtis, kad jos gyvenimas eina veltui. Vyras, savo ruožtu, pajaučia per daug galios. Tarp sutuoktinių kilus konfliktui ir jiems išsiskyrus, blogiausia atsitinka moteriai – ji neturi darbinių įgūdžių, negeba uždirbti pinigų, o galbūt net ir ji viena lieka su visais vaikais. Tai taip pat tokia šio šeimos modelio pasekmė, kokias kartais tenka patirti moterims. Esu viena iš tokių, nuo to ir prasideda mano paskolos istorija.
Deja, su vyru nesusiklostė, likau su dviem vaikais. Abu – labai gabūs, tikrai nesinorėtų, kad būtų nelaimingi, kad kažko negautų vien dėl to, kad šeimos modelis išsidėstė būtent taip. Taigi, kreditų refinansavimas irgi nebuvo pirmasis žingsnis, o veikiau paskutinis. Tačiau, kai vyresnėlis norėjo išeiti į mokslus, supratau, kad turimų mano pajamų jau tikrai tam neužteks. Dar užtekdavo paprastoms kasdienėms reikmėms, tačiau tai jau buvo tikrai žymiai per daug. Taigi, pasistengiau padaryti viską, kad galėčiau didžiuotis savo vaiku, ir pasiėmiau greitą paskolą.
Teko parduoti automobilį
Pirmiausiai teko parduoti automobilį, kad galėčiau vėliau paskolą grąžinti. Tačiau nelaimės sekė viena kitą. Netikėtai jaunoji mergaitė pateko į avariją, gydymas kainavo labai daug. Jos tėvas prisidėjo tik minimaliai, ir štai mes atsidūrėme tokioje situacijoje, kokios tikrai nuoširdžiai niekam nelinkėčiau.
Kreditų refinansavimas
Galų gale, nebebuvo įmanoma normaliai atiduoti tų paskolų, kurias turėjau, teko refinansuoti esamus kreditus, pasitelkiant papildomas kreditavimo institucijas. Praėjo penkeri metai nuo to laiko, aš daug ko išmokau, grąžinau visas skolas. Dabar gyvenu užsienyje, nesakysiu kokioje šalyje, dirbu žuvies fabrike, esu labai laiminga. Manau, kiekvienas žmogus turi niekada nenuleisti rankų, stengtis iš visų jėgų, ir jam galų gale pavyks pasiekti savo laimę. Aš džiaugiuosi, kad užauginau savo vaikus, kad dabar galiu pasakyti, kad padariau viską, ką galėjau padaryti geriausio.